Kultūra

„Dievų šventė“ – tai italų renesanso tapybos šedevras, kurį 1482–1483 m. sukūrė Florencijos menininkas Sandro Botticelli. Jis įsikūręs Uffizi galerijoje Florencijoje, Italijoje. Jis nutapytas aliejumi ant drobės ir yra maždaug 5 metrai x 3 metrai. Kūrinys yra epizodas iš epinės poemos „Odisėja“, kurią Homeras parašė VIII amžiuje prieš Kristų. C., kuriame aprašomas nemirtingųjų dievų surengtas pokylis, skirtas švęsti Achilo pergalę prieš Troją.

Šiame kūrinyje dievus galima pamatyti susirinkusius aplink didžiulį pokylį Olimpe, sėdinčius auksiniuose sostuose ir apsuptus puošnių kolonų bei arkų. Pagrindiniai veikėjai yra Dzeusas (visų dievų tėvas), Hera (Dzeuso žmona), Poseidonas (jūros dievas) ir Afroditė (meilės deivė). Foną sudaro natūralūs kraštovaizdžiai, tokie kaip Olimpą supantys kalnai, upės ir miškai. Paveiksle taip pat yra įvairių mitologinių figūrų, tokių kaip kentaurai, undinės ir net virš debesų skrendantis sparnuotas arklys Pegasas.

Dievų šventė laikoma puikiu itališkojo renesanso meninio stiliaus pavyzdžiu, pasižyminčiu detaliu tikroviškumu, ryškiomis spalvomis ir subalansuota kompozicija. Jis užpildytas religine ir istorine simbolika, atspindinčia klasikinę senovės graikų kultūrą ir šiuolaikinius Europos viduramžių krikščioniškus įsitikinimus. Kūrinys šimtmečius tapo ikoniniu Florencijos simboliu dėl savo unikalaus ir nesenstančio meninio grožio, kuris iki šių dienų įkvėpė vėlesnes kartas.

skaityti daugiau

Gyvačių žvejyba yra senovės žvejybos praktika, kilusi iš priešistorinių laikų. Tai praktikuojama daugelyje pasaulio šalių, tačiau labiausiai paplitusi Pietų Azijoje ir Ramiojo vandenyno pietuose. Ši žvejybos forma žvejojama harpūnu arba skraiste ir naudojama stambioms žuvims, tokioms kaip rykliai, rajos ir jūros gyvatės, gaudyti.

Gyvačių žvejyba yra ypač pavojinga sporto šaka, nes žvejai gali būti užpulti jūros gyvačių. Jūros gyvatės yra nuodingos ir agresyvios būtybės, kurios gali padaryti didelę žalą užpuolusios ar sužeistos. Todėl žvejai, užsiimdami šia sporto šaka, turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų traumų ar apsinuodijimų.

Be būdingos rizikos užsiimant šia sporto šaka, yra ir kitų svarbių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš leidžiantis į gyvačių žvejybos kelionę. Reikalinga įranga apima sunkiasvorius harpūnus, didelius tinklus ir įrangą, tinkančią plaukioti giliame, nelygiame vandenyje, kuriame gyvena jūros gyvatės. Taip pat svarbu, kad kelionei pakaktų degalų, nes plaukti naktį draudžiama dėl galimai pavojingos rizikos.

Galiausiai, gyvačių žvejyba reikalauja daug ankstesnių mokymų, nes žvejai turi būti pasirengę teisingai manevruoti savo valtis, kai jie yra netoli vietovių, kuriose gyvena jūros gyvatės, taip pat sužinoti apie jų natūralistinius įpročius ir elgesį po vandeniu.

skaityti daugiau

Odinas ir Vafthrudniras yra dvi svarbios norvegų mitologijos figūros. Odinas yra pagrindinis skandinavų dievų dievas, žinomas kaip visų dievų tėvas ir pasaulio kūrybinė jėga. Jis yra visagalis, visur esantis ir viską žinantis mitinis veikėjas, valdantis iš savo sosto Asgarde. Odinas yra labai sudėtingas personažas tiek savo pasekėjams, tiek niekinams. Tai siejama su išmintimi, žiniomis, magija, karu ir dvasinėmis kelionėmis.

Vafthrudnir yra mitinis milžinas, kuris pasirodo keliose senosios skandinavų istorijose. Teigiama, kad jis buvo toks pat išmintingas kaip pats Odinas ir jam priskiriama daugybė neįtikėtinų žygdarbių. Kai kuriose senovinių istorijų apie jį versijose Odinas Vafthrudnir metė iššūkį išminties konkurse, kuriame jiedu turėjo atsakyti į sudėtingus klausimus apie pasaulio praeitį ir ateitį. Nors nėra sutarimo dėl to, kas laimėjo šį dviejų dieviškų būtybių konkursą, neabejotina, kad Vafthrudnir buvo vertinamas kaip vertas Odino atitikmuo daugelį amžių po jo pirmojo pasirodymo senovės skandinavų istorijose.

skaityti daugiau

Balderio mirtis yra viena geriausiai žinomų ir tragiškiausių istorijų senovės skandinavų folklore. Ši legenda pasakoja apie Balderį, dievo Odino ir deivės Frigg sūnų. Balderis buvo dievas, kurį labiausiai mylėjo kiti dievai, ir buvo laikomas gražiausiu, maloniausiu ir išmintingiausiu tarp jų.

Tačiau vieną dieną jo motina susapnavo sapną, kuriame ji pamatė mirusį sūnų. Tada Friggas nuėjo pas visas gamtos stichijas, prašydamas jų neskaudinti jo sūnaus; tačiau pamiršo to paties paprašyti samanų. Šis praleidimas būtų lemtingas Balderiui.

Tuo tarpu Lokis – apgaulės dievas – atrado šį trūkumą ir nusprendė jį panaudoti Balderiui nužudyti. Jis persirengė senu žmogumi, vardu Thokk, ir melagingai prisiekė pažadėdamas neverkti dėl Balderio mirties, jei jis mirs. Įtikinti šios melagingos priesaikos, kiti dievai leido įvykti ritualui, kurio metu visi elementai turėjo ką nors mesti ant Balderio, kad įrodytų jo nemirtingumą; tačiau Lokis užmetė ant jo samanas, dėl kurių jis iškart mirė.

Kiti dievai buvo nuniokoti šios tragedijos; bet Loki sugebėjo išsisukti dėl savo apgaulės įgūdžių ir gudraus sąmojo. Balderio mirtis laikoma tragišku žmogaus likimo simboliu: net ir turintieji didelių dovanų gali tapti piktos žmonių apgaulės ir išdavystės aukomis.

skaityti daugiau

„Hermod and the Sorcerer“ yra veiksmo nuotykių nuotykis, kurį „The Adventure Company“ sukūrė asmeniniam kompiuteriui. Filmas vyksta skandinavų mitologijoje, o pagrindinis herojus yra Hermodas. Žaidimas pasakoja apie Hermodą, jauną vikingų karį, kuris leidžiasi į epinę kelionę, kad išgelbėtų savo brolį nuo piktojo burtininko Lokio.

Kelionės metu Hermodas turi pereiti Skandinavijos kraštovaizdžius, kovodamas su pavojingais monstrais, kurie tyko už kiekvieno kampo. Pakeliui jis ras senovinių ginklų ir magiškų daiktų, kurie padės nugalėti burtininką ir išgelbėti brolį. Žaidėjas turės panaudoti kovinius įgūdžius, kad nugalėtų savo priešus ir spręstų galvosūkius, kad žengtų į priekį žaidime.

Žaidimas siūlo nuostabią grafiką su tikroviškomis skandinaviškos aplinkos detalėmis ir sklandžią animaciją mūšių metu. Be to, yra keletas kelių žaidėjų režimų tiems, kurie nori pasidalinti patirtimi su draugais ar šeima. Trumpai tariant, „Hermod and the Sorcerer“ yra puiki veiksmo ir nuotykių patirtis, kupina įspūdžių ir intrigų visiems, kurie mėgsta šį žanrą.

skaityti daugiau

„Skrymsli and the Peasant“ yra dviejų žaidėjų stalo žaidimas, kurį sukūrė Švedijos bendrovė „Board & Dice“. Žaidime pagrindinis dėmesys skiriamas kovai tarp dviejų grupuočių: Skrymsli, piktųjų goblinų rasės, ir valstiečių, žmonių grupės, bandančios apsiginti.

„Skrymsli and the Peasant“ žaidėjai atlieka šių dviejų kariaujančių grupuočių vaidmenį. Žaidimo tikslas – pirmam pagauti priešingos pusės lyderį arba sunaikinti visas jo pajėgas. Norėdami tai pasiekti, žaidėjai turi naudoti tokias taktikas kaip netikėtos atakos, pasalos ir strateginiai žingsniai, kad įgytų pranašumą prieš savo varžovą.

Lenta sudaryta iš keturių regionų, sujungtų vienas su kitu tiltais, leidžiančiais kariams judėti tarp jų. Kiekviename regione yra trys skirtingi reljefo tipai: miškai, kalnai ir lygumos. Šios vietovės daro įtaką karių judumui ir puolimo/gynybiniams gebėjimams judant per juos. Be to, kiekviename regione yra pilių, kurios suteikia naudos tiems, kurie jas valdo, pavyzdžiui, papildomų premijų savo kariams arba paleidžia spąstus prieš savo priešininką, jei jie paima į nelaisvę.

Žaidėjai iš viso turi po 12 figūrėlių, kurias gali panaudoti žaidimo metu: 6 valstiečiai (žmonės) ir 6 skrymsliai (goblinai). Valstiečiai gali pulti iš toli lankais arba šaudyti strėlėmis, magiškai perveriančiomis šarvus; o skrymslis gali naudoti burtus, kad suklaidintų savo priešininkus, arba iškviesti siaubingus žvėris, kad jie kovotų tiesiai prieš juos.

„Skrymsli and the Peasant“ yra įdomus ir intuityvus žaidimas su paprasta, bet labai strategine mechanika, todėl jis puikiai tinka pradedantiesiems ir ekspertams arba žaidėjams, norintiems mėgautis intensyviu žaidimu, kupinu veiksmo ir intrigų.

skaityti daugiau

Gerd Courtship yra senovinė tradicinė samių kultūros, čiabuvių genties iš Skandinavijos, ceremonija. Ši ceremonija buvo surengta švęsti dviejų žmonių santuoką ir vykdavo pavasarį arba vasarą. Eisena prasidėjo grupele vyrų, užlipusių ant žirgų, kurie išėjo pasiimti nuotakos. Nuotaka buvo vežama gėlėmis ir šakomis papuoštame vežime, o vyrai dainavo dainas, kai ji buvo vedama į vietą, kur vyks tuoktuvės. Ten patekę svečiai šoko aplink automobilį, o pora apsikeitė dovanomis ir meilės žodžiais. Eisenos pabaigoje svečiai susirinkdavo pasidalyti valgiais ir gėrimais, kol pora kartu išsiruošė į naują bendrą gyvenimą. Šią ceremoniją vis dar praktikuoja kai kurios samių bendruomenės, tačiau daugelis kitų kultūrų ją perėmė kaip dviejų žmonių santuokos šventimą.

skaityti daugiau

Fenriras, taip pat žinomas kaip Fenrisúlfr, yra mitologinė figūra iš skandinavų mitologijos. Tai milžiniškas ir baisus vilkas, dievo Lokio ir milžinės Angrbodos sūnus. Pasak legendos, Fenrirą užaugino Asgardo dievai Asgardo rūmuose. Augdamas jis tapo didesnis ir stipresnis, o tai sukėlė didelį dievų susirūpinimą. Galiausiai jie nusprendė jį surišti grandinėle, pavadinta Gleipnir, pagaminta iš mergelės plaukų, katės ūsų ir kitų magiškų elementų. Ši grandinė buvo tokia stipri, kad Fenriras negalėjo jos nutraukti net turėdamas neįtikėtiną jėgą.

Pasak skandinavų legendos, Fenriras bus paleistas Ragnaroko (pasaulio pabaigos) pabaigoje, kad kovotų su Odinu ir sunaikintų pasaulį. Galutinis rezultatas bus galutinis Fenriro ir jo palikuonių triumfas prieš Asgardo dievus. Tačiau po šio epinio mūšio įvyks atgimimas, kurio metu visi mirusieji atgis ir pradės naują patobulintą pasaulį be karų ar neapykantos tarp dieviškosios ir žmonių rasių.

Daugelyje senovės kultūrų Fenriras buvo laikomas galios ir naikinimo simboliu, bet taip pat kaip natūralios pusiausvyros tarp priešingų jėgų atstovas; jo paleidimas simbolizavo neišvengiamą, bet būtiną pabaigą, kad žemėje atsirastų kažkas geresnio.

skaityti daugiau